fenimẹn, finimẹn

LvP

s. m.

a. 'fin'

b. 'fin de la vie, mort'

Rn 3:329a [finimen, feniment ]; Lv 3:445a

FEW 3:557a, 3:557b [ꜰɪ̄ɴɪ̄ʀᴇ].